Dirvožemio „perdegimas“: kaip parinkti trąšas, kad derlius augtų, o žemė nenuvertėtų?

Vienintelis dalykas kuris labiausia įtakoja dirvožemio „perdegimą“, tai netinkamai pasirinktos trąšos ir per gausus jų naudojimas.

Šiai dienai vis daugiau ūkininkų, augalų augintojų ieško sprendimų kaip pasirinkti tinkamas trąšas, kad būtų užtikrinta pakankama augalų mitybą, o dirvožemis išliktų gyvybingas ilgalaikėje perspektyvoje. Skaitydami straipsnį sužinosite apie mikroelementų ir makroelementų balansą, trąšų parinkimą pagal dirvožemio tyrimo rezultatus, precizinį tręšimą, lėto atpalaidavo trąšas/

Dirvožemio „perdegimas“ – kas tai?

Dirvožemio „perdegimas“ paprastai apibrėžiant yra ne mokslinis terminas, o plačiai vartojama sąvoka. Ši sąvoka apibūdina dirvožemio nualinimą ir biologinio aktyvumo praradimą dėl ilgalaikio netvaraus naudojimo. Dirvožemio perdegimas susiformuoja, kai dirvožemis nebegeba aprūpinti augalų maisto medžiagomis, išlaikyti drėgmę, palaikyti mikroorganizmų gyvybingumą ir struktūrinį stabilumą.

Dirvožemis perdegimui daugiausiai įtakos turi intensyvi  žemdirbystė. O intensyvia žemdirbyste laikomas procesas, kai ilgą laiką auginamos tos pačios kultūros. Mineralinės trąšos ir pesticidai naudojami gausiai, dirva, kad būtų paprasčiau dažnai mechaniškai dirbama. Taip dirvožemis tampa „išnaudojamas“ be suteikiamos galimybės atsistatyti.

Mikroelementų ir makroelementų balansas

Augalų mityboje svarbūs tiek makroelementai: azotas, fosforas, kalis, tiek mikroelementai: boras, cinkas, manganas, varis. Dažnas vartotojas koncentruojasi tik į makroelementus, manydamas, kad didesnės jų normos automatiškai užtikrins didesnį derlių. Tačiau pamiršta mikroelementus, kurie yra ypatingai svarbūs dirvožemio kokybei.

Jei dirbant dirvožemį bus naudojamas per didelis makroelementų kiekis, skatinsite pernelyg intensyvų vegetatyvinį augimą, o su tuo silpnės šaknų sistemą, augalai daugiau sirgs. Taip pat per gausus makroelementų naudojimas gali blokuoti mikroelementų pasisavinimą, o kalio disbalansas pabloginti vandens apykaitą augaluose.

Specialistai rekomenduoja trąšas rinktis ne pagal principą „daugiau – saugiau“, o pagal tikslų maisto medžiagų balansą. Subalansuotos trąšos padeda palaikyti dirvožemio biologinį aktyvumą, skatina mikroorganizmų veiklą ir užtikrina, kad augalai gautų visas reikalingas medžiagas optimaliais kiekiais.

Tinkamų trąšų parinkimas pagal dirvožemio tyrimų rezultatus

Vienas efektyviausių būdų išvengti dirvožemio „perdegimo“, tai trąšų parinkimas pagal dirvožemio tyrimus. Šiuolaikinis ūkininkavimas vis labiau remiasi duomenimis, o ne spėjimais.

• Dirvožemio tyrimai leidžia nustatyti:
• pagrindinių maisto medžiagų kiekį,
• pH lygį,
• organinės medžiagos kiekį,
• mikroelementų trūkumus ar perteklių.

Remiantis šiais duomenimis, trąšos parenkamos tiksliai pagal realų dirvos poreikį. Tai leidžia išvengti perteklinio tręšimo, sumažinti sąnaudas ir apsaugoti dirvožemį nuo degradacijos. Precizinis tręšimas taip pat padeda užtikrinti tolygesnį augalų vystymąsi visame lauke, ypač kai dirvožemio savybės skiriasi net ir nedidelėse zonose.

Precizinis tręšimas

Precizinis tręšimas - tai technologijomis paremtas sprendimas, leidžiantis naudoti skirtingas trąšų normas skirtingose lauko vietose. Pasitelkus GPS, dirvožemio žemėlapius ir kintamos normos technologijas, trąšos paskirstomos ten, kur jų labiausiai reikia.

Toks požiūris padeda: sumažinti trąšų sąnaudas, išvengti maisto medžiagų išplovimo, palaikyti ilgalaikį dirvožemio derlingumą. Be to, precizinis tręšimas yra vienas pagrindinių būdų prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų.

Lėto atpalaidavimo trąšų privalumai kintančio klimato sąlygomis

Klimato kaita daro didelę įtaką tręšimo efektyvumui. Staigūs lietūs, ilgi sausrų periodai ar temperatūrų svyravimai gali lemti greitą maisto medžiagų išplovimą arba jų nepasiekiamumą augalams. Šioje situacijoje vis didesnį populiarumą įgauna lėto atpalaidavimo trąšos.

Tokios trąšos palaipsniui išskiria maisto medžiagas, prisitaikydamos prie augalų augimo ritmo. Tai leidžia:

• sumažinti maisto medžiagų nuostolius,
• užtikrinti pastovų augalų aprūpinimą,
• apsaugoti dirvožemį nuo druskų kaupimosi.

Lėto atpalaidavimo trąšos ypač naudingos regionuose, kur klimato sąlygos tampa vis labiau nenuspėjamos.